Rudeniška Jūrmala keičiasi akyse – jūra jau ledinė, net trumpas pabraidymas joje jau tampa iššūkiu. Saulė dar šviečia, bet degintis beveik neįmanoma: šaltas pajūrio vėjas nuolat gena nuo kranto, o kopose saulės medžių šešėliai slenka per smėlį ir uždengia bet kurią šiltesnę vietą, todėl tenka vis pakilti ir ieškoti naujo lopinėlio, kur dar laikosi šviesa.
Daugpilio aerodromas Locikuose yra vienas iš ryškiausių apleistų sovietinių objektų Latvijoje. Tai buvusi karinė bazė, kuri po Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo 1993 metais liko be paskirties ir nuo tada nyksta. Visa teritorija šiandien atvira, į ją galima patekti be jokių kliūčių, todėl čia nuolat užsuka smalsuoliai ir automobilių entuziastai.
Rokantiškių piliavietė yra viena seniausių Vilniaus apylinkių istorinių vietų, menanti čia stovėjusią galingą gynybinę pilį. Šiandien čia išlikę tik žemių pylimai ir akmenų fragmentai, tačiau pati vieta išlaiko senosios Lietuvos didikų dvasios atgarsį. Piliavietė stovi ant aukšto kalno, nuo kurio atsiveria platus vaizdas į Vilnios slėnį ir aplinkinius miškus.
Pučkorių atodanga yra viena įspūdingiausių Vilniaus gamtos vietų, iškilusi maždaug 65 metrų virš Vilnios slėnio ir besitęsianti apie 260 metrų. Tai didžiausia ir aukščiausia atodanga Lietuvoje, susiformavusi ledynmečio metu, todėl jos šlaituose matyti įvairių geologinių sluoksnių pjūviai. Nuo viršaus atsiveria platus Vilnios slėnis, Pavilnių regioninio parko miškai bei vingiuojanti upė.
Naktinis Vilnius turi savitą magiją – tą, kurią pajunti tik išėjęs į miestą po sutemų. Miesto žiburiai stebina savo grožiu: jie ne tik apšviečia gatves, bet ir kuria jaukų, beveik paslaptingą miesto pulsą. Iš Gedimino pilies kalno atsiveria neapsakomai gražūs vaizdai – šviesų tinklas driekiasi per visą miestą, o dangoraižių ir senamiesčio bokštų kontūrai atrodo tarsi nupiešti ant nakties dangaus.
Rėzeknės piliakalnis yra vienas seniausių ir ryškiausių miesto istorinių objektų, menantis latgalių gyvenvietę, Livonijos ordino valdžią ir XVII amžiaus karų paliktą griūtį. Piliakalnio viršūnėje IX–XII amžiuje stovėjo įtvirtinta gyvenvietė, o XIII amžiaus pabaigoje Livonijos ordinas čia pastatė akmeninę pilį, vadintą Rositten. Ši tvirtovė tapo svarbiu rytiniu Ordino atramos tašku ir Rėzeknės fogtejos administraciniu centru. Piliakalnis išsiskiria nereguliaria forma ir natūraliai sustiprinta kalvos struktūra. Jo aukštis siekia apie 13 metrų, ilgis 177 metrus, plotis 124 metrus, o aikštelės dydis – maždaug 137 × 84 metrai. Tai vienas didžiausių Latvijos piliakalnių pagal aikštelės plotą, todėl vieta buvo itin tinkama gynybai ir stebėjimui.
Ludzos viduramžių pilies griuvėsiai – tai seniausios Latgalos regiono mūrinės tvirtovės liekanos, iškilusios ant kalvos tarp dviejų ežerų – Lielo Ludzas ir Mazo Ludzas. Iš čia atsiveria plati miesto ir vandens panorama, kuri šiandien yra viena gražiausių Ludzos vietų. Pilis stovi vos keliasdešimt kilometrų nuo Latvijos sienos su Rusija, todėl viduramžiais turėjo ypatingą strateginę reikšmę.
Pleiksnu kalnas, esantis netoli Rėzeknės, iškilęs maždaug 186,8 metrų aukštyje virš jūros lygio . Nors šis kalnas nėra oficialiai įtrauktas į turistinius maršrutus ir dar nėra pritaikytas lankytojams, jis turi savitą vietinį žavesį.
Vilniuje Neries upėje netoli DEPO prekybos centro (Maksimiškių g. 5) prie gariūnų yra apleista prieplauka. Šiuo metu prieplauka jau nėra techniškai tvarkinga, bet prie jos vis dar galima privažiuoti autotransportu ir pasigrožėti gamta. Laivai prie jos nebesišvartuoja. Taip pat šia prieplauka labai mėgsta naudotis žvejai. Pateikiame keletas šios prieplaukos vaizdų.
Daugpilio tvirtovė yra viena didžiausių ir įspūdingiausių gynybinių struktūrų Baltijos regione. Tai vieta, kurioje senoji imperinė architektūra susilieja su šiandienos kasdienybe – tvirtovės teritorija iki šiol gyvenama, čia veikia policija, įsikūrę muziejai, o tarp masyvių mūrų nuolat juda žmonės.