Ormaņkalns apžvalgos bokštas – tai jaukus ir lengvai pasiekiamas lankytinas objektas Latvijoje, Latgalos regione, netoli Gārsenės apylinkių. Šis bokštas pastatytas ant nedidelio kalvų masyvo, todėl iš jo atsiveria plati panorama į miškus, laukus ir ramią, nuošalią vietovės gamtą.
Latvijos pietryčiuose, jaukioje Gārsenės gyvenvietėje, stovi istorinė Gārsenės pilis – elegantiškas dvaro kompleksas, apsuptas miškų, tvenkinių ir ilgesnių pasivaikščiojimo takų. Tai vieta, kurioje susipina aristokratiška praeitis ir šiuolaikinė ramybė, o lankytojai gali mėgautis tiek architektūra, tiek gamtos peizažais.
Vilniuje Lazdynų mikrorajone yra nedidelis vandens šaltinis kuris išbėga į upę Nerį. Vieta labai įspūdinga, graži, įdomi. Pateikiame šios vietos nedidelią foto galeriją ir siūlome šia vietą aplankyti bei pajausti jos ramybę.
Saulėlydis nuo Gedimino pilies kalno – tai viena ryškiausių Vilniaus patirčių, kuri kas vakarą sutraukia gausybę turistų ir miestiečių. Čia, virš senamiesčio stogų, vakaro šviesa nusileidžia lėtai ir oriai, nudažydama dangų rausvais bei auksiniais tonais. Vakaro Vilnius atrodo tiesiog nuostabus: Neries vingis blizga tarsi metalas, o senamiesčio bokštai tampa siluetais, įrėmintais į švelniai tamsėjantį horizontą.
Sūraus vandens krokodilas - didžiausias iš šiuolaikinių roplių. Patinai gali užaugti daugiau nei iki 7 metrų ilgio ir pasiekti apie toną masės (o pagal kai kuriuos duomenis – net iki dviejų tonų). Skirtingai nei dauguma krokodilų, kurie renkasi gėlo vandens telkinius, šie krokodilai gyvena ir sūraus vandens aplinkoje: jūrose, mangrovių pelkėse, upių žiotyse, lagūnose. Yra žinomi atvejai, kai šiuos krokodilus aptiko vandenyje, kuris buvo dvigubai sūresnis už įprastą jūros vandenį.
Internete galima rasti daugybę kosmoso stebėjimo įrankių, tačiau ši svetainė išsiskiria savo paprastumu ir aiškumu. Ji pateikia vieną konkretų faktą – kiek astronautų šiuo metu yra kosmose, ir daro tai be jokių nereikalingų detalių ar sudėtingų meniu.
Didžiasalio apžvalgos bokštas – Ignalinos rajone netoli Rakštelių piliakalnio iškilusi metalinė, arkos formos konstrukcija, tapusi vienu iš ryškiausių Sirvėtos regioninio parko akcentų. Jo modernus, lenktomis linijomis suformuotas karkasas išsiskiria iš tradicinių medinių bokštų, o į viršų vedantys sraigtiniai laiptai pakelia lankytojus į maždaug 12,5 metro aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę.
Prie pat Sākos upės santakos su Dauguva, Jėkabpilyje, plyti išskirtinis ekologinis objektas – fitoremediacijos laukas, skirtas dirvožemio ir vandens valymui pasitelkiant augalus. Tai ne dekoratyvinė pieva ir ne parkas, o moksliškai prižiūrimas eksperimentinis plotas, kuriame augalai naudojami kaip natūralūs filtrai, gebantys sugerti teršalus ir atkurti užterštas teritorijas.
Neries slėnio kairysis krantas tarp Lazdynų tilto ir Vingio parko yra viena iš tų Vilniaus vietų, kur miestas trumpam atsitraukia ir leidžia upės slėniui kalbėti savo balsu. Čia einantis takas vingiuoja palei pačią Nerį – vietomis taip arti vandens, kad pakrantės gruntas atrodo nuolat slenkantis, o žingsnis į šoną galėtų baigtis įgriuva. Tai suteikia maršrutui laukinės, beveik neužbaigtos gamtos pojūtį.